Afrikos tekstilės pramonė, kurios vertė viršija 31 milijardą JAV dolerių, yra dinamiškas sektorius, glaudžiai susijęs su žemyno istorija, kultūra ir ekonomika. Jo augimo trajektoriją, kurią lemia paklausa vietos ir tarptautinėse rinkose, pabrėžia konkrečios šalies indėlis, išryškinantis ir iššūkius, ir galimybes.
Istoriniai pagrindai: Afrikos tekstilės palikimas
Afrikos tekstilės paveldas yra šimtmečių senumo, jam būdingi rankų darbo audiniai, pavyzdžiui, Ganos Kente audinys, Nigerijos Aso Oke ir Malio Mudcloth. Šie tradiciniai audiniai išreiškia tapatybę, kultūrą ir turtus. Pavyzdžiui, Ganos Kente audinys istoriškai buvo skirtas karališkiesiems asmenims ir dvasiniams lyderiams.
Kolonijiniu laikotarpiu medvilnė tapo pagrindine eksporto preke. XX a. septintajame dešimtmetyje vien Uganda kasmet pagamindavo daugiau kaip 400 000 tonų medvilnės, o tai sudarė daugiau kaip 40 % jos eksporto pajamų. Tačiau didžioji šios medvilnės dalis buvo eksportuojama neapdorota, o tai ribojo vietos pridėtinės vertės kūrimą.
Afrikos tekstilės rinka: Pagrindiniai statistiniai duomenys
Afrikos tekstilės ir drabužių rinka auga 5 % per metus. Ši pramonė sukuria apie 1,2 % žemyno BVP, joje dirba daugiau kaip 20 mln. žmonių, iš jų 8 mln. vien tik medvilnės auginimo sektoriuje. Štai keletas pagrindinių statistinių duomenų:
- Medvilnės gamyba: Afrikoje kasmet pagaminama 1,8 mln. tonų medvilnės, o tai sudaro 6 % pasaulinės produkcijos.
- Įdarbinimas: Šiame sektoriuje dirba 15 % Afrikos gamybos sektoriaus darbuotojų, o daugiausia jų yra tokiose šalyse kaip Etiopija, Kenija ir Lesotas.
- Eksportas: Tekstilės ir drabužių eksportas kasmet siekia 9,4 mlrd. JAV dolerių ir yra skirtas tokioms rinkoms kaip ES, JAV ir Kinija.
- Importas: Kasmet Afrika importuoja tekstilės gaminių ir drabužių už 16 mlrd. dolerių, o 3,5 mlrd. dolerių išleidžiama dėvėtiems drabužiams.
Konkrečios šalies įnašai
Vakarų Afrika
- Nigerija: Kadaise Nigerija buvo tekstilės centras, kuriame veikė daugiau kaip 175 gamyklos, o dabar dėl elektros energijos tiekimo sutrikimų ir pigaus importo veikia mažiau nei 20 gamyklų. Vyriausybė įsteigė 300 mln. dolerių vertės tekstilės atgaivinimo fondą, kurio tikslas - skatinti vidaus gamybą ir sukurti 100 000 darbo vietų.
- Gana: Ganos aprangos pramonė, kurios vertė siekia 400 mln. dolerių, patenkina 70 % vietos paklausos. Ji gamina ryškius tradicinius audinius ir ieško ekologiškų dažų, kad atitiktų pasaulinius tvarumo standartus.
- Burkina Fasas: Burkina Fasas yra didžiausia Afrikos ekologiškos medvilnės gamintoja, kasmet išauginanti daugiau kaip 800 000 tonų medvilnės. Tačiau 90 % šios medvilnės eksportuojama neapdorota, daugiausia į Aziją.
Rytų Afrika
- Etiopija: Etiopija, į kurią 2010-2020 m. bus investuota daugiau kaip 4 mlrd. dolerių tiesioginių užsienio investicijų (TUI), yra kylanti tekstilės gamybos žvaigždė. Vien Hawassa pramonės parke dirba 25 000 žmonių, o 2022 m. jo eksportas sudarė 165 mln. dolerių. Šalis siekia iki 2025 m. tekstilės eksportą padidinti iki 1 mlrd. dolerių.
- Kenija: 2021 m. Kenijos eksportas pagal Afrikos augimo ir galimybių aktą (AGOA) siekė 440 mln. dolerių ir sudarė 10 % viso Afrikos drabužių eksporto į JAV. Jos į eksportą orientuota pramonė palaiko daugiau kaip 50 000 darbo vietų tekstilės ir drabužių gamybos sektoriuje.
- Tanzanija: Tanzanija, gaminanti daug medvilnės (345 000 tonų per metus), investuoja į tekstilės perdirbimo įmones, kad išsaugotų vertę vietoje. Pavyzdžiui, "Mwatex" gamykloje dirba 6 000 darbuotojų, kurie gamina drabužius vidaus ir eksporto rinkoms.
Pietų Afrika
- Pietų Afrika: 1,6 mlrd. JAV dolerių vertės Pietų Afrikos tekstilės pramonė plečiasi į techninę tekstilę, pavyzdžiui, automobilių ir medicininius audinius. Šalies integruotoje tekstilės strategijoje siekiama iki 2030 m. padidinti jos indėlį į BVP 30 %.
- Lesotas: 2021 m. Lesotas eksportavo drabužių už 850 mln. dolerių, iš kurių 80 % pagal AGOA programą keliavo į JAV. Pramonėje dirba 40 000 darbuotojų, todėl ji yra didžiausias šalies darbdavys.
- Zimbabvė: Nepaisant ekonominių sunkumų, Zimbabvė kasmet užaugina 100 000 tonų medvilnės ir išlaiko 300 000 ūkininkų. Vyriausybė skyrė 20 mln. dolerių tekstilės gamykloms atgaivinti.
Iššūkiai tekstilės pramonėje
- Naudotų drabužių importas: Daugiau kaip 80 % Rytų Afrikoje parduodamų drabužių yra dėvėti, o tai mažina vietos gamintojų kainas. Pavyzdžiui, Ruanda 2018 m. uždraudė dėvėtų drabužių importą, tačiau tai sukėlė įtampą su JAV.
- Mažos vertės papildymas: Nors pagaminama 1,8 mln. tonų medvilnės, vietoje perdirbama mažiau nei 15 %, todėl prarandama daug pajamų.
- Infrastruktūros trūkumai: Nigerijos tekstilės gamintojai dėl nepastovaus elektros energijos tiekimo kasmet praranda 2 mlrd. dolerių, o prasti transporto tinklai didina gamybos sąnaudas visame žemyne.
- Ribotos galimybės gauti finansavimą: Didelės skolinimo palūkanos, kai kuriose šalyse viršijančios 20 %, neskatina investuoti į įrenginių modernizavimą.
Galimybės ir augimo veiksniai
Afrikoje auginama ekologiška medvilnė, auginama lietaus sąlygomis, atitinka pasaulinę tvarių produktų paklausą. Uganda yra pirmaujanti ekologiškos medvilnės gamintoja, kasmet eksportuojanti daugiau kaip 10 000 tonų.
Žiedinės mados iniciatyvos, pavyzdžiui, dėvėtų drabužių perdirbimas Ganoje, kuria naujus pajamų šaltinius.
Etiopijos vyriausybė sukūrė 13 pramoninių parkų, kuriuose iki 2025 m. siekiama padidinti užimtumą iki 200 000 darbuotojų ir padidinti eksportą iki 1 mlrd. dolerių per metus.
Kenijos eksporto perdirbimo zonose (EPZ) dirba 54 000 darbuotojų, o jų indėlis į BVP siekia 1,1 mlrd. dolerių.
Tikimasi, kad Afrikos kontinentinė laisvosios prekybos zona (AfCFTA), apimanti 1,4 mlrd. žmonių rinką, iki 2030 m. padidins Afrikos vidaus prekybą tekstile 30 proc.
Siekiant sumažinti priklausomybę nuo išorės rinkų, kuriamos regioninės vertės grandinės, pavyzdžiui, Ganoje perdirbama medvilnė iš Malio.
- Technologijos ir skaitmeninimas:
Etiopijoje drabužių gamyklų automatizavimas padidino našumą 40 %.
Tokios e. prekybos platformos kaip "Ananse Africa" suteikia amatininkams galimybę tiesiogiai eksportuoti, o tai 50 proc. padidina jų pajamas.
Ateities prognozės
Prognozuojama, kad iki 2030 m. Afrikos tekstilės pramonė pasieks šiuos tikslus:
- Rinkos vertė: JAV dolerių dėl urbanizacijos ir augančios viduriniosios klasės.
- Medvilnės perdirbimas: Tikimasi, kad vidaus perdirbimas padidės nuo 15 % iki 30 %, o ekonomika kasmet padidės 10 mlrd. dolerių.
- Eksporto augimas: Tekstilės ir drabužių eksportas gali padidėti 50 % ir siekti 15 mlrd. dolerių per metus.
- Darbo vietų kūrimas: Investicijos į vertės grandinę ir industrializaciją galėtų sukurti 5 mln. papildomų darbo vietų.
Išvada
Afrikos tekstilės pramonė yra labai svarbi ekonomikos pertvarkos varomoji jėga. Turtingi ištekliai, didėjantis gyventojų skaičius ir tokios strateginės iniciatyvos kaip AfCFTA leidžia žemynui išnaudoti savo potencialą. Tačiau norint pasiekti tvarų augimą, reikės spręsti tokias problemas kaip infrastruktūros trūkumas, naudotų prekių importas ir mažos pridėtinės vertės prekės. Skatindama regioninę integraciją, tvarumą ir technologijų diegimą, Afrika gali sukurti šviesesnę ateitį savo tekstilės sektoriui ir žmonėms.
